Taigi mes ji perplaukeme. Kelione truko 22 dienas.Padareme beveik 4000 km. Nemaza laiko kelione buvo sunki. Viduje sunki. Plaukiant daug ko nera, kas yra iprastame gyvenime: skanus ivairus maistas, veikla, zmones, bendravimas, rysys su pasauliu, pokyciai. Ilgainiui pradeda aisketi tie dalykai, tie kuriu esu prisirises. Ir tai yra sunku, kad negaunu to, kas yra patogu, iprasta, malonu. Negauni ir nepaprasysi. Keliones metu taip pat vyko vidine kelione, puiki akistata su savimi, tyrinejau ivairius aspektus savo, pasamoningas programas elgsenos, mastymo - daug grazaus laiko, daug laiko galima paskirti sau ar kam nori. Pergalvojimas vertybiu, santykiu. Artimuju prisiminimas, geresnis ju supratimas ir t.t.
Ypac sunkios buvo paskutines 5 dienos: greitis nemazas ir vidinis nerimas kad tik nenustotu vejas. Tox noras pagreitinti grizima , kad nera kur detis, negali nieko padaryti ir kankiniesi ir bac pries paskutine diena - stilis, nustojo vejas...
Prisiminiau, Sri Lankoje sutikome du vaikinus siek tiek vyresnius uz mane - Toto ir Pepe - Italai. Jie abu keliauja po pasauli ir toks ju gyvenimo budas. Pepe jau 6 metai, Toto -4. Labai sudomino ir paklausiau kaip jie isgyvena, kaip su pinigais, darbais.Nusijuoke. Zodziu sako del pinigu nesirupina, pasitiki, atsiduoda gyvenimui, dievui ir jis jais rupinasi. Ju poreikiai minimalus - tai maistas, transportas, nakvyne. Pietu salyse tam tikrai yra minimalios islaidos, maistas pigus, nakvoti galima po dangumi ar pas zmones, pavezinti galima pigiai rasti arba tranzais. Zmones cia malonus rupestingi, bendruomeniski, priima , pavalgydina, pasirupina (ypac baltaisiais) Kai pritruksta pinigu, jie susiranda darbo pvz, vaisius rinkti, pamasazuoja paplydimyje, daro karolius, auskarus is kriaukliu, akmenuku, parduoda, na zodziu lankstus jie labai yra ir labai draugiski, atviri, gyvena tikrai sia diena ir zino kad rytojumi bus pasirupinta. Toto dirbo Australijoje, N.Zelandijoje apie metus (darba rasti ten lengva sako), uzsidirbo 8000$ ir gyvena. Sako pinigai jau baigiasi, tai pasiruoses visiskai gyventi be pinigu...sako per tuos metus praktiskai visame pasaulyje rado daug draugu, kurie priims, pamaitins.. Skamba neitiketinai, bet pabuves cia menesi, isijautes i ju vaidmeni ir pajutes siu krastu gyvenimo buda, suprantu, kad tai tikrai imanoma...Dar pridure, kox tu esi pasauliui, zmonems, taip jie tau ir atsako. Tox poziuris, kad pasaulis yra ju namai, pasaulio pilieciai ir kad visi zmones yra broliai ir seserys, viena didele seima. Suprantat, va tox manyciau nesiauras suvokimas.. Cia kalbam daug apie imigracija, emigracija...kur yra zmogaus sienos - ties jo miestu, salimi (kaip kartais girdziu: as lietuvis ir Lietuvos nepalixiu, kiti krastai svetimi, Indija - laukiniu krastas, musulmonas, babajus, kitatikis dar kitox). Ties kur mes save apribojame. As zinoma neskatinu palikti Lietuvos, pats ja labai myliu (ypac dar labiau tolimoje kelioneje). Taigi sie vyrukai man buvo idomus susitikimas.
Beje apie krize: cia jokios nesijaucia, visiskai jie nezino kas tai, nesiparina.
Pradejau prisiminti tai , ka ilga laika vengdavau, nepripazinau - Maldos ir Dievas. Kartu su draugu nuosirdziai melsdavomes, laiminom maista, dekodavom. Jis labai nuosirdziai tai daro. Labai padedavo, ypac kai prasideda lomkes.
Kas dar cia idomesnio... Komentarai prie foto bus.
Zodziu kaip sakoma, per kancias i zvaigzdes. Nors daznai nelengva buvo,taciau kai suvoki, issprendi savo trukuma, kompleksa, paziuri jam i akis su meile, o ne begi nuo jo, tai lengviau pasidaro. Pats neprisiverti, gyvenimas priverte:)) Taciau buvo ir nuostabiu momentu, kaip krabu gaudymas, grazios zvaigzdetos naktys, dienos kai stilis ir visiska tyla ramybe, dainavimas, leidimas patingeti, atviri pokalbiai ir supratimas kad mes visi zmones is to "pacio molio padaryti", kad mumyse yra tikrai daugiau panasumu, vienodumu nei skirtumu. Forma skiriasi, bet turinys islieka tox pac:)
Aiskiau suvokiau toki pasakyma: nori keisti pasauli ar apskritai ka nors keisti, keisk pirmiau save.
Dabar esame Jemene, Aden uostas, Arabijos pusiasalyje. Jauciames kaip siek tiek ufonautai - angliskai beveik nekalba, rastas visiskai neaiskus, moteru tik akytes matosi...na paziuresim, po keliu dienu bus siek tiek ispudziu, foto, info.
Visiems linkiu sekmes ir meiles!
Ypac sunkios buvo paskutines 5 dienos: greitis nemazas ir vidinis nerimas kad tik nenustotu vejas. Tox noras pagreitinti grizima , kad nera kur detis, negali nieko padaryti ir kankiniesi ir bac pries paskutine diena - stilis, nustojo vejas...
Prisiminiau, Sri Lankoje sutikome du vaikinus siek tiek vyresnius uz mane - Toto ir Pepe - Italai. Jie abu keliauja po pasauli ir toks ju gyvenimo budas. Pepe jau 6 metai, Toto -4. Labai sudomino ir paklausiau kaip jie isgyvena, kaip su pinigais, darbais.Nusijuoke. Zodziu sako del pinigu nesirupina, pasitiki, atsiduoda gyvenimui, dievui ir jis jais rupinasi. Ju poreikiai minimalus - tai maistas, transportas, nakvyne. Pietu salyse tam tikrai yra minimalios islaidos, maistas pigus, nakvoti galima po dangumi ar pas zmones, pavezinti galima pigiai rasti arba tranzais. Zmones cia malonus rupestingi, bendruomeniski, priima , pavalgydina, pasirupina (ypac baltaisiais) Kai pritruksta pinigu, jie susiranda darbo pvz, vaisius rinkti, pamasazuoja paplydimyje, daro karolius, auskarus is kriaukliu, akmenuku, parduoda, na zodziu lankstus jie labai yra ir labai draugiski, atviri, gyvena tikrai sia diena ir zino kad rytojumi bus pasirupinta. Toto dirbo Australijoje, N.Zelandijoje apie metus (darba rasti ten lengva sako), uzsidirbo 8000$ ir gyvena. Sako pinigai jau baigiasi, tai pasiruoses visiskai gyventi be pinigu...sako per tuos metus praktiskai visame pasaulyje rado daug draugu, kurie priims, pamaitins.. Skamba neitiketinai, bet pabuves cia menesi, isijautes i ju vaidmeni ir pajutes siu krastu gyvenimo buda, suprantu, kad tai tikrai imanoma...Dar pridure, kox tu esi pasauliui, zmonems, taip jie tau ir atsako. Tox poziuris, kad pasaulis yra ju namai, pasaulio pilieciai ir kad visi zmones yra broliai ir seserys, viena didele seima. Suprantat, va tox manyciau nesiauras suvokimas.. Cia kalbam daug apie imigracija, emigracija...kur yra zmogaus sienos - ties jo miestu, salimi (kaip kartais girdziu: as lietuvis ir Lietuvos nepalixiu, kiti krastai svetimi, Indija - laukiniu krastas, musulmonas, babajus, kitatikis dar kitox). Ties kur mes save apribojame. As zinoma neskatinu palikti Lietuvos, pats ja labai myliu (ypac dar labiau tolimoje kelioneje). Taigi sie vyrukai man buvo idomus susitikimas.
Beje apie krize: cia jokios nesijaucia, visiskai jie nezino kas tai, nesiparina.
Pradejau prisiminti tai , ka ilga laika vengdavau, nepripazinau - Maldos ir Dievas. Kartu su draugu nuosirdziai melsdavomes, laiminom maista, dekodavom. Jis labai nuosirdziai tai daro. Labai padedavo, ypac kai prasideda lomkes.
Kas dar cia idomesnio... Komentarai prie foto bus.
Zodziu kaip sakoma, per kancias i zvaigzdes. Nors daznai nelengva buvo,taciau kai suvoki, issprendi savo trukuma, kompleksa, paziuri jam i akis su meile, o ne begi nuo jo, tai lengviau pasidaro. Pats neprisiverti, gyvenimas priverte:)) Taciau buvo ir nuostabiu momentu, kaip krabu gaudymas, grazios zvaigzdetos naktys, dienos kai stilis ir visiska tyla ramybe, dainavimas, leidimas patingeti, atviri pokalbiai ir supratimas kad mes visi zmones is to "pacio molio padaryti", kad mumyse yra tikrai daugiau panasumu, vienodumu nei skirtumu. Forma skiriasi, bet turinys islieka tox pac:)
Aiskiau suvokiau toki pasakyma: nori keisti pasauli ar apskritai ka nors keisti, keisk pirmiau save.
Visiems linkiu sekmes ir meiles!
