Sailing Indian Ocean

Sioje dalyje aprasysiu ispudzius po pirmojo plaukimo nuo Tailando iki Sri Lankos. Laikas eina, gyvenam naujais ispudziais seni pasimirsta, bet pabandysiu prisiminti svarbiausius momentus keliones. Interneto kavine neuzilgo uzsidarys, tai textas gali buti padrikas. Norejau parasyti daug, bet po intensyvios dienos galvoje lyg rukas.
Taigi per 10 dienu padareme 1100 Jurmyliu (1 Jurmyle= ~1.8km). Plaukem praktiskai horizontalia tiese. Na ka, nuotaikos, busenos ivairios. Pradzioje nuostabios - uzplusta dekingumas, pilnatve, palaima, tikejimas, meiles jausmas viskam, protas ramus. Vaizdelis daugmaz tox: aplink vien tik jura, grynas oras, zvaigzdetas dangus ir jaunatis i kuria mes plaukiame, bangu osimas arba muzika ausyse. Poto tai tampa iprasta ir plaukiam toliau. Vyksta vidine kelione - stebejimas saves, isiklausymas i save, nagrinejimas negatyviu savo pusiu, stengimasis priimti save, kad ir kokios nemalonios kai kurios savybes butu. Uzeidavo ilgesys namu, draugu, to kas sava. Gyvenimo vertybiu permastymas.
Jauciu, kad labai sweika pabuti vienam, atsijungti nuo visuomenes, grizti i save, rasti rysi su savimi, "uzsikrauti baterijas", kad grizus gyventi labiau savo gyvenima o ne visuomenes, kulturos, religijos, melo, baimes primesta.Nes jus aiskiai matosi , kada zmogus yra nelaimingas, o kaip jis gali buti laimingas prie tokiu salygu, kai nuo pat mazumes jam aiskinama kaip reikia galvoti, kaip elgtis, galvoti, jausti, bendrauti. Zmogus uzdaromas i mentalini kalejima, kurio ilgainiui pac nebepastebi. Siaip tai pastebi, pajaucia, nes kencia. Nelaisve yra kancia, o  laisve - laime. Nemazai uzeina apmastymu, nemazai parasiau i dienorasti, noretusi pasidalinti, bet spaudzia intiko kavines darbo laikas....
Pirmas dienas kamavo juros liga - praktiskai visa laika pykina, norisi vemti ir kelias dienas tai tesesi.. tai ir vemiu sau...kad net neliko ko vemti. Organizmas spaudzia spaudzia o nieko nau neina...:) idomu
Daznai mus lydi delfinai. Plaukioja  aplinkui, sokineja, malonu - zaismingi:) draugas turi fotika, kuris po vandeniu fotkina, tai kelios foto yra. Nedideles zuvys skraiduoles skaido tarp bangu.
Dienos yra karstos. As daznai esu be energijos. Sunku man karsti pernesti.  Kai pradeda pusti vejas, lietus, tai atsiranda energija, darbingumas.:)
Stiprios audru, veju nebuvo. Buvo  siokios tokios bangos, vejas, lietus tasko vandeni, siubuojames kaip ant supyniu, bures reguliuojam, tox mini extrimas(3 is 10 sakyciau).
Kol kas tiek.

Perplaukeme Indijos vandenyna.

Taigi mes ji perplaukeme. Kelione truko 22 dienas.Padareme beveik 4000 km. Nemaza laiko kelione buvo sunki. Viduje sunki. Plaukiant daug ko nera, kas yra iprastame gyvenime: skanus ivairus maistas, veikla, zmones, bendravimas, rysys su pasauliu, pokyciai. Ilgainiui pradeda aisketi tie dalykai, tie kuriu esu prisirises. Ir tai yra sunku, kad negaunu to, kas yra patogu, iprasta, malonu. Negauni ir nepaprasysi. Keliones metu taip pat vyko vidine kelione, puiki akistata su savimi, tyrinejau ivairius aspektus savo, pasamoningas programas elgsenos, mastymo - daug grazaus laiko, daug laiko galima paskirti sau ar kam nori. Pergalvojimas vertybiu, santykiu. Artimuju prisiminimas, geresnis ju supratimas ir t.t.
Ypac sunkios buvo paskutines 5 dienos: greitis nemazas  ir vidinis nerimas kad tik nenustotu vejas. Tox noras pagreitinti grizima , kad nera kur detis, negali nieko padaryti ir kankiniesi ir bac pries paskutine diena - stilis, nustojo vejas...
Prisiminiau, Sri Lankoje sutikome du vaikinus siek tiek vyresnius uz mane - Toto ir Pepe - Italai. Jie abu keliauja po pasauli ir toks ju gyvenimo budas. Pepe jau 6 metai, Toto -4. Labai sudomino ir paklausiau kaip jie isgyvena, kaip su pinigais, darbais.Nusijuoke. Zodziu sako del pinigu nesirupina, pasitiki, atsiduoda gyvenimui, dievui ir jis jais rupinasi. Ju poreikiai minimalus - tai maistas, transportas, nakvyne. Pietu salyse tam tikrai yra minimalios islaidos, maistas pigus, nakvoti galima po dangumi ar pas zmones, pavezinti galima pigiai rasti arba tranzais. Zmones cia malonus rupestingi, bendruomeniski, priima , pavalgydina, pasirupina (ypac baltaisiais) Kai pritruksta pinigu, jie susiranda darbo pvz,  vaisius rinkti, pamasazuoja paplydimyje, daro karolius, auskarus is kriaukliu, akmenuku, parduoda, na zodziu lankstus jie labai yra ir labai draugiski, atviri, gyvena tikrai sia diena ir zino kad rytojumi bus pasirupinta. Toto dirbo Australijoje, N.Zelandijoje apie metus (darba rasti ten lengva sako), uzsidirbo 8000$ ir gyvena. Sako pinigai jau baigiasi, tai pasiruoses visiskai gyventi be pinigu...sako per tuos metus praktiskai visame pasaulyje rado daug draugu, kurie priims, pamaitins.. Skamba neitiketinai, bet pabuves cia menesi, isijautes i ju vaidmeni ir pajutes siu krastu gyvenimo buda, suprantu, kad tai tikrai imanoma...Dar pridure, kox tu esi pasauliui, zmonems, taip jie tau ir atsako.       Tox poziuris, kad pasaulis yra ju namai, pasaulio pilieciai ir kad visi zmones yra broliai ir seserys, viena didele seima. Suprantat, va tox manyciau nesiauras suvokimas.. Cia kalbam daug apie imigracija, emigracija...kur yra zmogaus sienos - ties jo miestu, salimi (kaip kartais girdziu: as lietuvis ir Lietuvos nepalixiu, kiti krastai svetimi, Indija - laukiniu krastas, musulmonas, babajus, kitatikis dar kitox). Ties kur mes save apribojame. As zinoma neskatinu palikti Lietuvos, pats ja labai myliu (ypac dar labiau tolimoje kelioneje). Taigi sie vyrukai man buvo idomus susitikimas.
Beje apie krize: cia jokios nesijaucia, visiskai jie nezino kas tai, nesiparina.
Pradejau prisiminti tai , ka ilga laika vengdavau, nepripazinau - Maldos ir Dievas. Kartu su draugu nuosirdziai melsdavomes, laiminom maista, dekodavom. Jis labai nuosirdziai tai daro. Labai padedavo, ypac kai prasideda lomkes.
Kas dar cia idomesnio... Komentarai prie foto bus.
Zodziu kaip sakoma, per kancias i zvaigzdes. Nors daznai nelengva buvo,taciau kai suvoki, issprendi savo trukuma, kompleksa, paziuri jam i akis su meile, o ne begi nuo jo, tai lengviau pasidaro. Pats neprisiverti, gyvenimas priverte:)) Taciau buvo ir nuostabiu momentu, kaip krabu gaudymas, grazios zvaigzdetos naktys, dienos kai stilis ir visiska tyla ramybe, dainavimas, leidimas patingeti, atviri pokalbiai ir supratimas kad mes visi zmones is to "pacio molio padaryti", kad mumyse yra tikrai daugiau panasumu, vienodumu nei skirtumu. Forma skiriasi, bet turinys islieka tox pac:)
Aiskiau suvokiau toki pasakyma: nori keisti pasauli ar apskritai ka nors keisti, keisk pirmiau save.

Dabar esame Jemene, Aden uostas, Arabijos pusiasalyje. Jauciames kaip siek tiek ufonautai - angliskai beveik nekalba, rastas visiskai neaiskus, moteru tik akytes matosi...na paziuresim, po keliu dienu bus siek tiek ispudziu, foto, info.
Visiems linkiu sekmes ir meiles!